įdomus

Pagaliau

Susitaikiau susitaikiau susitaikiau susitaikiau susitaikiau susitaikiau susitaikiau susitaikiau susitaikiau. 

♥!!~

myliu Brolį. ♥♥

Nuostabus rytas ! Kalėdiška nuotaika. (mm) Ir taaaip gera. Brolis grįžęs, o pirmas atsikėlęs, nepatingėjo nueit iki parduotuvę ir nupirkt kažko skanaus.. ;p tai, ką nupirko, net nesinori valgyt. : DD nes man tai nupirko Brolis. Broooolis. Su meile. (mmm) norisi žiūrėt ir žiūrėt, ir galvot, kiek jis svarbus man, o aš jam. kaip aš jį myliu, o jis mane. mmmmmmm. :*

She's my BFF. 8)

Diedai 8)

Šapkos : *

10.10.15 : *

:D :D :D durnės : *

(rofl) (fubar) (sun)

:D :D :D :D Kralikai : *

Su Tito rūbais, Titas fotkino : * čiotkai : DD

Per Jonines. : D grybukai : *

taip taip, čia mes : *

Ji nuostabi !! su ja viskas kitaip. tas jos juokas, ta jos veido mimika, tokia nurauta, ir tokia gražiii. :* man patinka, kai mes pasimušam. : DD patinka kai pasigaminam valgyt ir žiūrim filmus. galim šnekėt apie belenką. patinka, kai mus rauna. patinka kartu praleista vasara. patinka jos žydros akys. patinka jos bendravimas. patinka jos pilka striukė, patinka jos plaukai, patinka jos uggai, patinka jos pirštinės, patinka jos auskarai, patinka ji visa. ! myliumyliumyliu, Monciukai : ***** 

Memories.

Gera prisiminti. Kai viskas buvo tobula. : *

Elgiuosi kaip man patinka, ir dėl to esu laiminga.

Princesės nerūko, geria tiktai šampaną, nešioja ilgas sukneles ir briliantus. Tik mes ne princesės, mes karalienės, kurios rūko plonas cigaretes, geria ką nori, nešioja trumpus sijonus ir šypsosi visam pasauliui.

Ice hockey ♥

mmmm. nerealus sportas. taip jį myliu. dievinu ! tik gaila, kad dabar Elektrėnų čiuožykla uždaryta. eičiau žiūrėt visas trefkės ir visas varžybas. dar pati eičiau pažiuožinėt.: DD giminėj turiu xoxeistų.: DD tėtis xoxeistas, dėdė xoxeistas, pusbrolis xoxeistas.: D dar Kasparaitis giminė mano. faina. dar draugavau su xoxeistu.: D tobula. (sun) pati norėčiau žaist, bet paskuj šleivos kojos bus.: D

I ♥ Energiją !

Viskas grįžo man ratu.

Tu niekada nesupratai mano ašarų, nesupratai, nes jos per daug tikros buvo. Niekada nesupratai mano šypsenos, ji buvo per daug nuoširdi. Tu niekada nesupratai mano meilės žodžių, tau atrodė, kad jie per daug naivūs. Tau niekada nesuvirpės širdis dėl mano kančių, dėl mano ašarų, tu visada liksi per daug šaltas. Per šaltas man.. Tau visada atrodys, kad aš esu nesubrendusi, esu per prasta tau. Tu niekada nesuprasi, kaip man reikia tavęs- tavo akių, tavo šypsenos, tavo šilumos. Tu niekada nesuprasi, kad be tavęs aš nenoriu gyventi.

Gal kada tu pamatysi mano veidą tarp kitų, ir pagalvosi - "O juk dabar galėjom būt kartu" tačiau jau bus per vėlu.

Iš tikrųjų reikia pradėt viską nuo valto lapo, vieną rytą atsikelti ir pradėti gyventi dabartim. Man nėra lengva tai padaryti, bet aš tengisuos iš visų jėgų jį pamiršt. Nes aš žinau, kad nebebus taip, kaip buvo. O praeitim gyventi yra šūdas. Bet kai prišiki draugystėje ankščiau ar vėliau tą šūdą pačiam reikės uostyt. Šiuo atvėju - aš suklydau. Ir kai praradau - supratau, kad myliu. Supratau daug ką. Tiesiog nekankinu savęs mintim, jog jei ne mano klaidos dabar viskas būtų kitaip. Visi žmonės įsivaizduoja, kad visur, kur jie suklydo, galėjo būt 1000 kartų gėriau. bet niekad nepamasto, kad galėjo būt 10000 kartų blogiau. Tiesiog viskas kas vyksta - vyksta ne veltuj. Manau jei mums lemta būt kartu - mes galim 100 kartų susipykt, bet 101 kartą susitaikysim. Ne - 1000 kartų susitaikysim, bet 1001 kartą susipyksim ir gyvenime nebesusitaikysim. Aš myliu E, kuris buvo draugiškas ir nuoširdus. Kuris buvo ankščiau. O ne šitą poxuistą. Tiesiog beprasmiška mylėt žmogų kuris 50/50 neatsikeis į tą kuris buvo ankščiau.

Mintimis atgal.

Ir viskas vėl prasideda nuo pradžių.Vėl daužaus petis į petį su likimu. Atrodo tvirtas kojas padedu ant pagrindo trapaus, Bet savo rankomis taip ir nepaliečiau dangaus. Pamažu sekundes virsta į minutes, minutes į ilgas valandas. Akimirkas, kurios dabar jau pamestos. Išsaugosiu su ta mintim, kad grįši. Su ta viltim, kad dėl manęs ir Tu kvėpavimą pamirši. Sūkuriau tylą iš noro vėl girdėt tik Tavo juoką. Vėl atpratinau rankas bijot. Iš begalinio noro apkabinti Tavo trapų kūną. Su Tavim ar be Tavęs - aš būsiu Tavo. Prašau, palik mane ramybėj. Netark tų žodžių, žinok aš viską suprantu. Nebelaikau, bet sudvejoju, nes niekad netikėjau, kad nemylintį aš kada nors mylėsiu. 

Noriu atsidurti vėl Tavo glėbyje, vėl įgaut nors menką pasitikėjimą.

Kartais taip sunku pripažinti tiesą. Kartais taip sunku pripažinti, kad supranti jog niekada nebūsi su juo, niekada tu jam nebūsi tokia svarbi, koks jis yra tau, taip nesinori pabėgti iš svajonių, iš svajonių, kuriose mes kartu, kuriose viskas yra taip tobula, bet juk nesu kvaila suprantu, kad tai tik svajonės ir nieko daugiau. Kad jūs tik žinotumėte kaip vis dėlto sunku paleisti tą žmogų į kurį dėjai tiek daug vilčių, paleisti ir žinoti,kad jis jau niekada nebegrįš, kad tos dienos kada tu buvai tokia laiminga su juo, visam laikui dingo ir jau niekas jų nebesugrąžins.. O juk mano jausmai buvo tokie tikri, tokie nesuvaidinti ir kodėl tai turėjo pasibaigt?

Prisimink savo NE, kai pamatysi mane tokią, apie kokią svajojai.

O aš turiu viską ! 

Išsiskyrėm taip, kaip ir įsimylėjom - nežinodami kodėl.

Mylėk taip, lyg niekada nebūtum įskaudintas. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma mylėti, kai žmogus, kurį labiausiai mylėjai tave atstūmė, žmogus, kuriam tu buvai pasiruošusi atiduoti gyvenimą, tave savo žodžiais nepagydomai sužalojo, žmogus, be kurio tu neįsivaizdavai savo gyvenimo, tiesiog nusispjovė ant tavo jausmų ir paliko širdy vien tuštumą.. O juk kažkada man jo akys buvo gražiausios, nuo jo šypsenos išsilydydavau, o be balso tiesiog neisivaizdavau savo gyvenimo.

Nerūkau ir tuo didžiuojuosi.

Kaip sakoma - jei pas Moterį burnoje ciza, tarp kojų bardakas. : DDD

turbūt, labiausiai kas mane nervuoja, kai būni savimi, kai būni su nuotaika, prie Tavęs prieina ir sako : Ko tu šiandien apsirūkius?

Arba : Ko tu šiandien prigėrus? 

Atsisuki ir pasakai : Nieko.

Ir netiki.

Tragiška.

Bet man vienodai, svarbu aš žinau, ką darau.: ) 

Skirtingais keliais išėję, dar ilgai kartosim, vienas kitam, kad mylim.

[sms]
Ji : Labas.
Jis : La.
Ji : Ką darai?
Jis : nk.
Ji : Kaip sekasi?
Jis : ok.
Ji : Tu man patinki..
Jis : ČBB.
Tą kartą jai skaudėjo.. Ji verkė ir kentėjo..
[Kita diena]
Jis : Labas, nepyk už vakar, buvau su draugais, gėriau, atsiprašau.
Ji : nk.
Jis : nepyk, gerai?
Ji : ok.
Jis : Man Tu irgi patinki : )
Ji : ČBB.

Šiaip.

Sako, kažkada susirinko į vieną vietą visi žmogiški jausmai ir visos savybės. Kai NUOBODULYS nusižiovavo jau trečią kartą, BEPROTYBĖ pasiūlė: - O gal slėpynėmis pažaidžiam? INTRIGA kilstelėjo antakį: - Slėpynės? O kas tai per žaidimas? Ir BEPROTYBĖ paaiškino, kad kas nors iš jų turi užsimerkti ir skaičiuoti iki milijono, o visi kiti tuo metu turi pasislėpti. Tas, kuris bus surastas paskutinis, taps ieškotoju ir taip toliau. ENTUZIAZMAS iš džiaugsmo ėmė šokti su EUFORIJA, DŽIAUGSMAS taip džiūgavo, kad įtikino ABEJONĘ, ir tik APATIJA, kurios niekada niekas nedomino, atsisakė dalyvauti žaidime. TEISYBĖ nusprendė nesislėpti, kadangi ją vis tiek galiausiai visada suranda, IŠDIDUMAS pareiškė, kad tai visiškai kvailas žaidimas (jo niekas nedomino, išskyrus jį patį), BAILUMUI labai nesinorėjo rizikuoti. - Vienas, du, trys… – pradėjo skaičiuoti BEPROTYBĖ. Pirmas pasislėpė TINGULYS, jis pasislėpė po artimiausiu akmeniu. TIKĖJIMAS pakilo į padanges, o PAVYDAS pasislėpė TRIUMFO šėšėlyje. TRIUMFAS gi įsigudrino įsikabaroti į paties aukščiausio medžio viršūnę. KILNUMAS labai ilgai negalėjo pasislėpti, nes kiekviena vieta, kurią jis surasdavo, atrodė yra ideali pasislėpti kuriam nors kitam jo draugui: Krištolo tyrumo ežeras – GROŽIUI, Medžio drevė – BAIMEI, Plaštakės sparnelis – juk tai LAISVEI tinkamiausia. Galiausiai KILNUMAS užsimaskavo saulės spindulėlyje. EGOIZMAS – priešingai, rado tik sau pačia, šiltą ir jaukią vietelę. MELAS pasislėpė vandenyno gelmėse (o iš tiesų – vaivorykštėje). AISTRA ir NORAS pasislėpė vulkano krateryje. UŽUOMARŠIŠKUMAS dievai žino kur pasislėpė, bet tai nesvarbu. Kai BEPROTYBĖ suskaičiavo iki 999 999, MEILĖ vis dar ieškojo, kur pasislėpti, bet visos vietos jau buvo užimtos. Bet staiga ji pamatė nuostabų rožių krūmą ir nusprendė pasislėpti tarp jo žiedų. - Milijonas, - baigė skaičiuoti BEPROTYBĖ ir pradėjo ieškoti. Patį pirmą ji, aišku, surado, TINGULĮ. Paskui išgirdo kaip TIKĖJIMAS padangėse ginčijasi su Dievu, o AISTRĄ ir NORĄ susekė pagal vulkano dundėjimą. Paskui BEPROTYBĖ pamatė PAVYDĄ ir pagal jo slėpimosi vietą susiprotėjo, kur ieškoti TRIUMFO. EGOIZMO ir ieškoti nereikėjo, kadangi jis slėpėsi bičių avilyje, o bitės išvijo neprašytą svečią. Ieškodama, BEPROTYBĖ atėjo atsigerti prie upelio ir pamatė vandenyje GROŽĮ. ABEJONĖ vis dar tebesėdėjo ant tvoros ir niekaip negalėjo nuspręsti, kurioje pusėje jai slėptis. Ir taip – visi buvo surasti. TALENTAS – šviežioje, sultingoje žolėje. LIŪDESYS – gūdžiame urve. MELAS – vaivorykštėje (o jeigu atvirai, tai vandenyno gelmėje). Tik MEILĖS nepavyko surasti. BEPROTYBĖ ieškojo jos už kiekvieno medžio, kiekviename upeliuke, kalnų viršūnėse ir, pagaliau, nusprendė žvilgtelėti į rožių krūmą. Ir kai praskleidė šakas, išgirdo šauksmą. Aštrūs rožių spygliai sužeidė MEILEI akis. BEPROTYBĖ sutriko, puolė atsiprašinėti, verkė, meldė atleisti ir kad išpirktų savo kaltę, pažadėjo MEILEI tapti jos vedliu. Ir nuo to laiko kai pirmąsyk pasaulyje buvo žaidžiama slėpynių, MEILĖ akla, ir po pasaulį ją vedžioja BEPROTYBĖ…

Mano Brolis - iš didžiosios B raidės.

Aš turiu brolį Andrių. Aš labai Jį myliu. Ir visada galiu Jam paskambint kai yra kažkas negerai. Gerbiu Jį už jo protingumą ir patarimus. Ir Jis visada pasakys, kad alaus ir sidro maišyt negalima.: D Visada parems. Visada pasimuš su didele didele meile. Visada užtars mane, jei mama rėkia be reikalo (yawn).: D Visada apgins nuo visko. 

Jis pats geriausias Brolis pasaulyje! :*

Jei ką nors prarandi - neprarask ir pamokos.

Balandžio 14 diena.. ( mm ) Ir prieš akis panašus vaizdas. Ir sėdžiu su Juo. Jis pasiūlė man draugaut, o aš nė sekundės nedvejodama atsakiau TAIP. Ir nesigailiu. Taip, nesenai kentėjau, liejau ašaras, bet dabar viskas užmiršta. Viskas pradėda nuo balto lapo. Ir aš laiminga. Laiminga be Jo.

Ir aš nepamiršau ką reiškia džiaugsmas. Taip pat, kaip skausmas. Bet aš žinau, ką reiškia klysti. :)

Ti čio, pedik?

http://www.youtube.com/watch?v=fn8DNvZTxvw&feature=player_embedded
O M G. kiek prisiminimųųų.. : DDDDD
Tai buvo Kovo mėnesis. Nesenai buvom susipažinę. Ir Jis man šitą atsiūntė. Dar tada kalbėjom per skaipą. Joo, gera prisiminti. ( mm ) Jis tada buvo visiškai kitoks. Nuoširdus, draugiškas ir labai mielas. O dabar pasikeitė. Žiauriai pasikeitė. 
But that is not important. :]

Buvai kvailas, kad mane palikai. Buvau pakankamai protinga, kad Tave paleidau.

Tai va. Smagu suprasti, kad mano jausmai jsau visiškai išblėsę Tau. Ir kuo toliau, tuo labiau jie po truputį dinsgta. Išeina. Kad man būtų vėl gera gyventi. Smagu bus, kai būsi lamingas Tu, gyvendamas savo gyvenimą, turėdamas savo draugus, savo meilę, savo šeimą. O aš turėsiu savo gyvenimą, savo draugus, šeimą. Jau jaučiu, kad greitai keliai visai išsiskyrs. Ir man smagu. Jaučiu, kad viskas prie pabaigos. Ir aš laiminga. Aišku, nebūsiu tokio "kieto" lygio, ir nestūmsiu, kaip darai Tu. Bet man jau nesvarbu ką Tu apie mane manai. Gerbiu Tave kaip seną pažįstamą, kuris kažkada man buvo viskas.

- Verki? - Ne blet, aš naktį lovoje svogūnus pjaustau.

Kartais noriu išeit. Pas tėtį. Kad niekas manęs nerastų. Kad niekas manęs neieškotų. Kartais manau, kad tai bus geriau visiems. Net ir man. Nes man per sunku. Per sunku matyti jį. Nes viską, ką nuostabaus patyriau, patyriau su juo.

Gera prisiminti.

Gabii barą atidarė

Dainą gaidžių ji padarė.

Emis ten striptizą šoka,

Šaras laipsta ten iš juoko.

Girtas Sadas priekabiauja, kad Innutė nesantikiauja.

Motiė dirba padavėju,

Dar jis dulkina virėją.

Na dar Inna su Gabynu, geria kavą su brendžynu.

Visiems linksma ir smagu,

Tarp tokių gerų draugų.