Tu niekada nesupratai mano ašarų, nesupratai, nes jos per daug tikros buvo. Niekada nesupratai mano šypsenos, ji buvo per daug nuoširdi. Tu niekada nesupratai mano meilės žodžių, tau atrodė, kad jie per daug naivūs. Tau niekada nesuvirpės širdis dėl mano kančių, dėl mano ašarų, tu visada liksi per daug šaltas. Per šaltas man.. Tau visada atrodys, kad aš esu nesubrendusi, esu per prasta tau. Tu niekada nesuprasi, kaip man reikia tavęs- tavo akių, tavo šypsenos, tavo šilumos. Tu niekada nesuprasi, kad be tavęs aš nenoriu gyventi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą