Ir viskas vėl prasideda nuo pradžių.Vėl daužaus petis į petį su likimu. Atrodo tvirtas kojas padedu ant pagrindo trapaus, Bet savo rankomis taip ir nepaliečiau dangaus. Pamažu sekundes virsta į minutes, minutes į ilgas valandas. Akimirkas, kurios dabar jau pamestos. Išsaugosiu su ta mintim, kad grįši. Su ta viltim, kad dėl manęs ir Tu kvėpavimą pamirši. Sūkuriau tylą iš noro vėl girdėt tik Tavo juoką. Vėl atpratinau rankas bijot. Iš begalinio noro apkabinti Tavo trapų kūną. Su Tavim ar be Tavęs - aš būsiu Tavo. Prašau, palik mane ramybėj. Netark tų žodžių, žinok aš viską suprantu. Nebelaikau, bet sudvejoju, nes niekad netikėjau, kad nemylintį aš kada nors mylėsiu.
Tobula!!!
AtsakytiPanaikinti