Gal kada tu pamatysi mano veidą tarp kitų, ir pagalvosi - "O juk dabar galėjom būt kartu" tačiau jau bus per vėlu.

Iš tikrųjų reikia pradėt viską nuo valto lapo, vieną rytą atsikelti ir pradėti gyventi dabartim. Man nėra lengva tai padaryti, bet aš tengisuos iš visų jėgų jį pamiršt. Nes aš žinau, kad nebebus taip, kaip buvo. O praeitim gyventi yra šūdas. Bet kai prišiki draugystėje ankščiau ar vėliau tą šūdą pačiam reikės uostyt. Šiuo atvėju - aš suklydau. Ir kai praradau - supratau, kad myliu. Supratau daug ką. Tiesiog nekankinu savęs mintim, jog jei ne mano klaidos dabar viskas būtų kitaip. Visi žmonės įsivaizduoja, kad visur, kur jie suklydo, galėjo būt 1000 kartų gėriau. bet niekad nepamasto, kad galėjo būt 10000 kartų blogiau. Tiesiog viskas kas vyksta - vyksta ne veltuj. Manau jei mums lemta būt kartu - mes galim 100 kartų susipykt, bet 101 kartą susitaikysim. Ne - 1000 kartų susitaikysim, bet 1001 kartą susipyksim ir gyvenime nebesusitaikysim. Aš myliu E, kuris buvo draugiškas ir nuoširdus. Kuris buvo ankščiau. O ne šitą poxuistą. Tiesiog beprasmiška mylėt žmogų kuris 50/50 neatsikeis į tą kuris buvo ankščiau.